- ištekuolė
- ištekuõlė sf. (2) K.Būg(Dl), Jnšk ištekėjėlė (kuri ištekėjusi); nuotaka (kuri rengiasi ištekėti, kuri teka, eina už vyro): Tai, sakai, ištekuõlė duktė jau mirė Ut. Man tai ištekuõlė [sesuo] geriau patinka Trgn. | Ė, šito[ji] ištekuõlė tai jau nieko nei nebedirba Sdk.
Dictionary of the Lithuanian Language.